-
2006 BCE
Informacijos šaltiniai
https://mokslai.lt/referatai/istorija/kinas-lietuvoj-1.html
https://www.google.lt/search?q=senoviniai+filmai&rlz=1C1GCEA_enLT760LT760&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwik39SB9vHeAhVKAsAKHTjJC0MQ_AUIDigB&biw=1600&bih=789#imgrc=DPfJb-53msywIM:
https://www.google.lt/search?q=rasa+paukstyt%C4%97&rlz=1C1GCEA_enLT760LT760&source=lnms&tbm=isch&sa=X&ved=0ahUKEwjS0tXM-PHeAhWRxYsKHfP0B6oQ_AUIDigB&biw=1600&bih=740#imgrc=u1Tul0x_n-GHXM:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_kinas -
2004 BCE
Rasa Paukštytė
Paukštytė, Rasa. Lietuvių kinas 1990 – 2004 [interaktyvus]. 2004 m. Liepos 19 d. Prieiga per internetą: -
1992 BCE
Svarbu! 1990–1994 m. – sukurta daugiausia debiutinių vaidybinių filmų (6); 1995–2003 m. – tik 3.
Per 14 nepriklausomybės metų lietuvių kinas įrodė, kad jis plačiai ir garbingai atstovauja savo šaliai garsiausiuose pasauliniuose festivaliuose, nors iki šios dienos šis jo vaidmuo nebuvo remiamas pačios valstybės. Jis sugeba pritraukti užsienio investuotojų lėšas, taigi ir sukuria darbo vietas Kino sklaida būtų dar platesnė ir efektyvesnė, jeigu ji būtų daugiau finansuojama.2.2 Kino teatrai -
1991 BCE
„Neregių žemė“
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Kai kurie kino kūrėjai, įpratę būti finansuojami iš Maskvos, sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų – valstybė smarkiai sumažino filmų finansavimą. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Tačiau atsirado įvairių smulkesnių kino studijų, nauja gabių kino kūrėjų karta. -
1987 BCE
„Kinema“
Išeivijoje išgarsėjo lietuvis Jonas Mekas, vienas garsiausių eksperimentinio avangardinio kino kūrėjų. 1987 m. Šarūnas Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją „Kinema“. -
1972 BCE
Tas saldus žodis – laisvė!“
(1972 m.) – VIII tarptautiniame Maskvos kino festivalyje, Arūno Žebriūno novelė „Paskutinis šūvis“ iš novelių filmo „Gyvieji didvyriai“ -
1947 BCE
„Mosfilm“ ir „Lenfilm“
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia. Kaune įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija, 1949 m. perkelta į Vilnių, o 1956 m. pavadinta Lietuvos kino studija. Pirmuosius pokario vaidybinius filmus kūrė „broliškos pagalbos“ principu į Lietuvą iš Sovietų Sąjungos atsiųsti „Mosfilm“ ir „Lenfilm“ specialistai. -
1910 BCE
Pirmąsis kronikas.Animacijos pradininkas. Lietuvoje ėmė filmuoti Antanas Račiūnas "Prie Nemuno".
-
Kinas Lietuvoje buvo rodomas nuo XIX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios.
Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m., kai Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m.
https://www.youtube.com/watch?v=r-6kub6S82E -
Lievoje pirmas rododomas filmas - "Onytė ir Jonelis", sukurtas pirmasis lietuviškas pilnametražis filmas.
-
Pirmą ryškų pėdsaką Holivude paliko Pranas Valuskis nufilmavęs vaidybinį filmą iš knygnešių gyvenimo „Naktis Lietuvoje“.
Pinigai filmui buvo renkami lietuvių kolonijose, o drabužiai ir reikmenys pasiskolinti iš Holivudo bendrovės. Atsiliepimų apie „Naktį Lietuvoje“ buvo ne tik išeivijos spaudoje. Gastroliuojant po Ameriką, filmo premjerą lydi anšlagai Čikagoje, Bostone, Filadelfijoje, Niujorke. Sėkmės padrąsintas Valuskis užsimoja kurti kitus filmus, net vesterną, tačiau lėšų jiems surinkti nepavyksta. -
"Laivė" komedija apie kaimo bernioką, išvykusį laimės ieškoti į miestą. Scenarijų rašė Jurgis Linartas ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Vladas Sipaitis, režisavo Dunajevas.
-
Pirmasis lietuviškas garsinis dokumentinis filmas vadinosi „Konrado kavinė“. Buvo demonstruojamas Kauno kino teatruose, rudenį.
Konrado kavinė, buvusi Tulpė – menininkų kavinė prieškariniame Kaune, Laisvės al. 45, pavadinta savininko Makso Konrado vardu. Kavinė, pokario metais pakeitusi pavadinimą, gyvavo apie 140 metų. -
Pirmasis garsinis fabuliarinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas „Storulio sapnas“.
Šio marionečių filmo premjera įvyko 1938 m. lapkričio 24 d. „Metropolitene“ (lėles pagamino Stasys Ušinskas). Lietuvoje filmas sutiktas entuziastingai, o JAV animacinių filmų bendrovė „Dalcompany“ ne tik nupirko „Storulio sapną“, bet ir užsakė S. Ušinskiui naują filmą pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Lakštingala“. Šį darbą atlikti sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. -
Bene reikšmingiausias ir brandžiausias lietuvių išeivijos filmas bus sukurtas tik 1965 m. Tai Birutės Pūkelevičiūtės pasakos „Aukso žąsis“ .
(Brolių Grimų pasakų motyvais) ekranizacija. Filmavimas prasidėjo 1963 m. Monrealyje, garso įrašymo darbai atlikti Jeilio universiteto studijoje. Vaidinti buvo sukviesti lietuvių dramos aktoriai iš įvairių JAV ir Kanados miestų. -
Kinas!
Kinas – vienas demokratiškiausių, lengviausiai pasiekiamų, mobiliausių menų. Lietuvos kinas patyrė sunkų spaudimą, bet nepaisant cenzūros kliūčių, suvaržymų, plėtojosi ir populiarėjo.
