-
R.Tumino "3 seserys", Islandija
"Trys seserys" - trečiajame R.Tumino teatre (Respublika)
</br>
Veršininas paima gitarą, ir čia suskamba daina "torirela" - ta pati, kuri skamba R.Tumino režisuotame Mažojo teatro vaidinime "Vyšnių sodas"... -
KauDra: Hedda Gabler
Respublika: Neprašauk pro šalį, Hedda!
</br>
Kauniečių spektaklyje J.Onaitytė - Heda įgudusiomis šaulės rankomis (aktorė praeityje buvo pasiekusi neblogų laimėjimų sportiniame šaudyme) sudeda šovinius, ir prapliumpa šūviai - virš veikėjų galvų, į Duzės ir Komisarževskajos autoritetus... Pasaulis pavirsta Hedos šaudykla. -
Benas (Remigijus) Bilinskas (Apie)
Respublika: Benai, skrendam į Nansi!
</br>
Žvelgiant į Beną - aktorių Remigijų Bilinską, jo romantišką profilį ir poetiškai suveltą ševeliūrą, matyti, kad vienintelė šiam žmogui skirta vieta yra teatro scena. -
Makbetas (Meno Fortas)
LRytui: Nekrošius ir Smoriginas laumių apsupty
</br>
Finalas ir visas reginys tampa iškilminga epitafija, requiem nelaimingai likimo kareivėlių kartai, kuriai buvo lemta gyventi, svajoti ir realizuoti savo siekius prievartos ir mirties kupiname pasaulyje. -
Matas (LNDT)
LZ, Su geltonu atspalviu
</br>
Štai tokioje orgijoje teko dalyvauti šių eilučių autoriui drauge su dar keliomis dešimtimis kviestinių garbaus amžiaus žiūrovų ir pora šimtų džiūgaujančio jaunimo. -
Oskaras Koršunovas (Interv.)
7MD: Ar mirtis tinka teatrui?
</br>
<p>
</p>
Sutinku su visais čia išvardytais principais, ypač su ketvirtuoju - „Suklupusį pastumk“. Todėl kad taip yra iš tikrųjų, todėl kad esi priverstas taip gyventi ir elgtis. Tiesa, realiame gyvenime viskas vyksta truputį kitaip. -
Kartu (OKT)
Deformuotų ir „apnuogintų“ personažų jaunatviškas judesys scenoje nešokiravo. Atvirkščiai, jis suteikė impulsų į Kvietkutės ir Gavenonio personažus kaskart pažvelgti vis naujai. Tokia vaidybinių klounadų ir muliažų šokių dialektika, pasibaigusi paprastai ir įspūdingai: Dievas – tai tėra du žmonės, galbūt seni ir sukriošę, bet susilieję begalinėj dvasinėj meilės sueity. Menufaktura: „Kartu“: dar neragautas tikro meno skonis -
Kelias į Damaską (KlaiDra)
7MD: Zigzagais - į Damaską
</br>
Nekelia jokių abejonių, kad Strindbergo psichoanalizės džiunglės, užkoduotos „Kelyje į Damaską“, skandinavus varo iš proto ir išmuša iš vėžių ne daugiau nei mus, pvz., Vaižganto kūrinių froidizmas. -
Kelionė į kambario vidų (MeSpa)
Menų Faktūra. Post Scriptum: kas svarbiausia tanke?
</br>
Debiutantas aiškiai nesugeba ir dar nemoka išsaugoti, užfiksuoti ir išvystyti savo spektaklyje padaryto atradimo. Ir jis elgiasi tarsi kūdikis, pirmąkart atsiradęs žaislų supermarkete: jis griebia iš lentynų visus žaislus iš eilės, kas papuola, ir bando su jais išdarinėti visai ne tai, kas pridera. -
Arbūzų cukruje (MeSpa)
Judo debiutas (Menų faktūra)
</br>
Teatrinės režisūros pedagogikos generalinis tikslas – nutiesti būsimam kūrėjui tvirtus profesinius lieptus per teatrinės saviveiklos liūnus. Ir Areimos, ir Generalovos debiutams trūksta būtent tų „lieptų”. -
OKT, Uždaras vakaras
Uždaras vakaras
</br>
Gavenonio „miegantis žmogus“ – tai „akmens amžius“; tai – šių laikų žmogus, sparčiai neriantis į hipnozinį transą, link akmens amžiaus matriarchato klodų, pačių giliausių gyvastingumo šaknų. O Bublytės Žmona-deivė yra visa aprėpiantis simbolis, stabas, nesudeginamoji Morė, pirmapradė Motina, amžinoji Nuotaka, kosmogoninė Diva, savo nenuginčijama galia ir instinktu paverčianti niekais bet kokias vyriškumo apraiškas. -
Orestėja. Rež. Michael Thalheimer
LNDT, 19 val. -
OKT, Hamletas
7md: Hamletų šeimynėlė veidrodžių karalystėje
</br>
Režisierius „pelėkautų“ sceną organizavo veidrodžio principu, kur kaip „teatro teatre“ dalyviai ir žiūrovai veikia ne tik tie patys atlikėjai, bet ir tie patys personažai. Apsivertimo (ir atsivertimo) stebuklas vyksta ne scenoje, o žiūrovų vaizduotėje ir tai yra akivaizdžiausias Shakespeare'o teatro, kaip veidrodžio, principo įgyvendinimas. -
VMT, Žuvėdra
7MD: Polemika dėl žuvėdros maitos
</br>
7MD: Polemika dėl žuvėdros maitos (2)
<br>
Gimsta prielaida, kad teatro, kurį R. Tuminas deklaruoja „Žuvėdros" pastatyme, idėja gyvuoja tik kažkur danguje virš Baltarusijos, kai jos išpažinėjas skrenda lėktuvu iš vieno savo teatro į kitą. -
OKT, Prakeiktieji
7md, Lavinija ir demonai
</br>
Tarp aktorės apsinuoginimo J. Vaitkaus „Paskutiniuosiuose” ir nūnai A. Areimos spektaklyje „Prakeiktieji” parodyto epizodo „Lavinija topless” – ne tik trys dešimtmečiai, bet ir gili teatrinės krypties bei profesijos suvokimo praraja. Apsinuoginimas (tiek kūniškas, tiek dvasinis) gali nereikšti nieko. -
OKT Dugne
2ndGraveDiggerBlog: Laiškas Oskarui KoršunovuiDugnas. Galutinė maršruto stotelė
</br>
Monologas apie Hekūbę ir „Būti ar nebūti“ galutinai sujungia „Dugne“ ir „Hamletą“ į vientisą, emocinio poveikio priemonių kontrastu pribloškiantį ciklą. -
PanDra: Gastrolės Vilniuje
Nebaigta pjesė čigoniškai armonikai
</br>
Pamatėme, kad J. Miltinio teatras atvyko į sostinę ne pasididžiuoti savo kova su jį (kaip, beje, ir kitus mūsų teatrus) kamuojančia kūrybine liga; jis atvyko pademonstruoti mums pačią ligą. -
D.Gavenonis - Satinas: How is it made?
teatras lt. D.Gaveninis-Satinas: How is it made?
</br>
Kartais netgi atrodo, kad šio artisto arsenale trūksta tokio privalomo komponento kaip kūrybinis įkvėpimas, nors tai, aišku, netiesa. -
MeSpa, Persona
KB blog: MERGVAKARIS Nr.1: Grožis, gelbėjantis pasaulį
</br>
Kiekviena tauta turi sielą. Ta siela turi veidą. Moterišką veidą. Antai graikai turi Atėnę. O prancūzai turi jaunąją Brigitte Bardot. Taip Brigitte tapo amžinai jauna ir nemirtinga. Dabar ir Lietuva turi savąjį veidą... -
LNDT: Fundamentalistai
7MD: Furijoms įkandin?
</br>
J. Vaitkui siužetas tėra tik dar vienas iš daugybės jo sceniškai nagrinėtų Moters ir Vyro aistrų labirintų. Juos režisierius kolekcionuoja, jais mėgaujasi tarsi lepidopterologas, tyrinėjantis egzotiškus drugius. Ir jam akivaizdžiai nė motais nei skandinavų protestantiškasis fundamentalizmas, nei kuo jis skiriasi nuo katalikiškojo. -
OKT, Miranda
7MD: Prasmė – smulkmenose
</br>
Tai istorija, liudijanti, kad laisvas sielos skrydis ir beribės fantazijos kerai, pavaizduoti W. Shakespeare’o „Audroje“, yra visiškas blefas. -
LNDT, Nusiaubta šalis
7MD: Prasmė – smulkmenose
</br>
Neįmantrios pastolių konstrukcijos skrodžia tuščią scenos erdvę, o ekrane per visą scenos horizontą monotoniškai juda viduramžių gobelenų projekcijos: kai vaizduoja Apskritojo stalo riterių siužetus – juda į dešinę, o kai tiesiog žvaigždėtą dangų – į kairę. -
cezario grupė, Nutolę toliai, Lai lai lai
7MD, Nutolę ir prisišlieję
</br>
Jų judesiai lakoniški ir šiek tiek mechaniški, tarsi figūrų, iškaltų Egipto šventyklų bareljefuose. Jų žvilgsniai tokie skvarbūs, kad visų akys staiga pasidaro tos pačios spalvos ir išraiškos. Aktorių pasinėrimas į tekstą toks gilus, kad iškyla kitokios, visiškai nelauktos – ritualinės eilėraščių prasmės. -
Sirenos'11, PanDra "Hanana..."
7MD: Kiekvieną kartą viskas iš naujoDar neteko matyti spektaklių, tokių buitiškų ir natūralistinių, kuriuose būtų tiek kepama, verdama ir geriama. Teatrinė „degtinė“ liejasi per kraštus, kaip pagrindiniai gyvybės syvai, kaip sakralinis vanduo, kaip suskystintas fetišas, kurį vieną išpažįsta ir kuriam tarnauja visi iki vieno šios platformos gyventojai -
LĖLĖ: Jūratė ir Kastautas
7MD: Pasaulis pagal Mazūrą
</br>
Mazūras, įkūnydamas lėlių teatre tai, ko teatro scenoje šiaip jau neįmanoma įsivaizduoti, hipertrofuoja natūralistinį drastiškumą tiek, kad jis netenka buitinio natūralizmo ir tampa karnavaliniu vyksmu. -
Jūratė ir Kastautas, teatras LĖLĖ
Konstantinas Borkovskis. Pasaulis pagal Mazūrą. „Jūratė ir Kastautas” teatre „Lėlė”. 7 meno dienos, 2011 10 21.
http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=60727#gsc.tab=0 -
AtA Jūratė Paulėkaitė
IQ: Paulėkaitės pelėkautai
</br>
J. Paulėkaitė savuoju „leonardišku" universalumu, „pikasišku" kūrybiškumu ir „čiurlionišku" dvasios polėkiu paliko daugybę pėdsakų, klaustukų, provokacijų ir „pelėkautų", kurie, kaip ir „pelėkautai" Williamo Shakespeare´o „Hamlete", gali ir yra pašaukti apversti ne tik mūsų teatro sampratą, bet ir apskritai mūsų visuomenės bei teatro santykius, mūsų kultūros teatrinę sąmonę ir savimonę. -
OKT, Emigrantai
OKT, Emigrantai
</br>
„Spektaklis bus vaidinamas „Dugno” principu” – su šypsena tarė prie įėjimo į salę miela OKT teatro darbuotoja. Kaip įdomu, pagalvojau, štai atsirado naujas terminas ir nauja teatro rūšis: „dugno principas”. -
Vytautas Rumšas (pokalbis su juo)
-
Metų išvados (apie teatrą)
Ne tik šventės, bet nuolat su mumis (7MD)
</br>
Svarbiausias, mano galva, metų teatrinis įvykis – Ramunės Marcinkevičiūtės knyga „Patirčių realizmas“ apie režisierę Dalią Tamulevičiūtę. -
Dainius Gavenionis (apie jį)
-
OKT, Julijus Cezaris
OKT, Julijus Cezaris
</br>
Sulig su šiuo Areimos „spektakliu" į naują epochą žengė ir mūsų teatrinė spauda, kurios garbūs atstovai tą vakarą kantriai kentėjo, kol juos ir jas sėkmingai meniškai ir verbališkai prievartavo mūsų naujieji teatriniai „alfa-patinėliai". -
KauDra, Balta drobulė
Menufaktura: Requiem epiniam teatrui
</br>
Kaip vystytųsi visas mūsų aukštasis teatro menas, jeigu Jonas Jurašas anuomet būtų turėjęs galimybę ir toliau plėtoti savąją epinio teatro meninę kryptį? Kurlink būtų nuėjęs mūsų teatras, jo meninė kalba, aktorinė mokykla, režisūros meno atradimai? -
Sirenos'12, Castellucci
Bernardinai lt: Konstekstas svarbiau už esmę
</br>
Nuo šiol visuomenės nuomonę apie mūsų teatro meną ir teatro menininkus diktuos kiti žmonės, kita „publika”, kurių yra šimteriopai, tūkstanteriopai daugiau, nei „tikrų“ teatralų – tie, kas niekada nelankė teatrų ir net neketina to daryti. -
Kostas Smoriginas (apie jį)
Kvadratas: Kostų dinastija (IQ)
</br>
... sužinojęs, kad Kostas pelnosi duoną iš artisto amato, rimčiausiai paklausė: „Tai vis dar groji akordeonu?“ -
KauLel, Skrudžas...
Kamane lt: Kauno lėlės - paskui Skrudžą ar Saulės link
</br>
Spektaklio kūrėjai, užčiuopę daugybę vaisingų atradimų ir perspektyvių galimybių, paprasčiausiai nesusiviliojo tikslu visa tai įgyvendinti iki galo, daug ką palikdami savieigai ir aktorių profesionalumui . -
LNDT "Medžioklės scenos"
KB blog: "Žodis P*DERAS yra. Bet didžiuotis nėra kuo
</br>
Kodėl režisierius, užuot įvykdęs savo jam dar profesinėje mokykloje įteigtos profesinės priedermę – išnagrinėti pjesę ir surasti ir įgyvendinti jam adekvačia scenišką prigimtį – staiga susivilioja beprasmiškais sceniniais triukais, nepaisydamas nei logikos, nei estetinio skonio? -
Jaunim: Kosto Smorigino „Albumo“ pristatymas
-
KauDra, „Mėnuo kaime“
-
Paskutinė Krepo juosta.
OKT, rež. Oskaras Koršunovas, vaidino Juozas Budraitis.
Konstantinas Borkovskis. Sezono nuopuolių aruodas: Vox, Logos, Fallos. Menų faktūra, 2013 08 15.
http://www.menufaktura.lt/?m=1052&s=65494#gsc.tab=0 -
Žuvėdra, OKT
Rež. Oskaras Koršunovas, komp. Gintaras Sodeika -
Mano klasė. LNDT
K.Borkovskis. „Holocaust Superstar“?. Menų faktūra, 13 09 23Rež. Yana Ross, dail. Marijus Jacovskis, kom. Antanas Jasenka
