-
Lietuvoje astronomijos mokslo pradžia sietina su Vilniaus universiteto įsteigimu 1579. -
Seniausias paskaitų rankraštis, kuriame yra ir astronomijos dalykų – L. Bojerio Matematika.
-
Jonas Mikalojus Rudamina Dusetiškis pirmąją Lietuvoje tiksliųjų mokslų knygą – Įžymios matematikos, optikos, geometrijos ir sferinės astronomijos teoremos ir uždaviniai (Illustriora theoremata et problemata mathematica ex opticis, geometria, astronomia sphaera elementari), kurioje buvo ir astronomijos skyrius. -
Albertas Diblinskis išleido pirmąją astronomijos knygą -Astronomijos šimtinė (Centuria astronomica). -
T. Žebrausko iniciatyva Vilniaus universitete įsteigta astronomijos observatorija. -
Nuo 1847 dirbti astronomijos observatorijoje buvo skiriami Pulkovo observatorijos astronomai, joje dirbę G. Sableris, M. Gusevas, P. Smyslovas, V. Bergas pradėjo astrofizikos tyrimus.
-
Įsigytas unikalus prietaisas žvaigždžių ryškiui matuoti – vizualinis Schwerdo fotometras, kuriuo pavyko nustatyti atmosferos pralaidumą.
-
Observatorijoje kilo gaisras, per kurį dauguma knygų ir prietaisų sudegė, Vilniaus universiteto observatorija buvo uždaryta negavus lėšų jai atstatyti; mokslinė veikla nutrūko.
-
Vilniuje 1919 atkūrus universitetą ir Kaune 1922 įkūrus Lietuvos universitetą, vėl susidarė palankios sąlygos astronomijos plėtrai, nes pasaulyje tuo laikotarpiu ypač paspartėjo astronomijos raida (sukurti žvaigždžių vidaus sandaros ir atmosferos teorijų pagrindai, išplėtoti mūsų Galaktikos ir kitų galaktikų tyrimai).
-
Lietuvos universitete įsteigta Astronomijos katedra
-
1929 prie Kauno, Aleksote, buvo įkurta astronomijos observatorija ir sukonstruotas astrografas. -
1939 astronomijos observatorija buvo perkelta iš Kauno į Vilnių, bet darbus nutraukė II pasaulinis karas.
-
1954 pradėti sistemingi kintamųjų žvaigždžių fotometriniai matavimai (A. Ažusienis, Vytautas Žitkevičius, A. Pučinskas ir kiti).
-
1959 – žvaigždžių spiečių ir žvaigždžių spektrų fotografiniai tyrimai, t. p. tarpžvaigždinės ekstinkcijos tyrimai.
-
1962 pradėti fotometrinių sistemų savybių tyrimai (V. P. Straižys, A. Ažusienis).
-
Astronomijos ir gamtos mokslų žinioms skleisti 1962 Vilniuje įkurtas planetariumas. -
1965 sukurta Vilniaus fotometrinė sistema (V. P. Straižys, K. Zdanavičius).
-
Sėkmingi žvaigždžių matavimai naudojant Vilniaus fotometrinę sistemą pirmą kartą atlikti 1967 Krymo astrofizikos observatorijoje.
-
Molėtų astronomijos observatorijos statyba baigta 1977
-
Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti visuomeninis astronomijos istorijos muziejus
-
1982 pradėti sistemingi astronominiai stebėjimai Molėtų observatorijoje
-
Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti visuomeninis astronomijos istorijos muziejus tapo Lietuvos etnokosmologijos muziejumi -
Apibendrinus atliktus fotometrinius matavimus 1993 paskelbtas 7500 žvaigždžių katalogas.
-
Nuo 1993 grupė Lietuvos astronomų (Romualdas Kalytis, Edmundas Ginutis Meištas, Rimvydas Janulis) įsitraukė į programos Visos Žemės teleskopas darbus.
-
Nuo 1995 G. Tautvaišienė su užsienio astronomais atlieka spektrinius Paukščių Tako ir kitų galaktikų žvaigždžių cheminės sudėties tyrimus.
-
Nuo 1998 A. Kučinskas su įvairių šalių astronomais tiria Magelano debesų žvaigždžių spiečių ir raudonųjų milžinių savybes -
Molėtų astronomijos observatorijoje pradėti mažųjų Saulės sistemos kūnų paieškos darbai – atrasta daugiau kaip 170 naujų asteroidų. -
Analizuojant Liūto A (Leo A) galaktikos stebėjimų duomenis pirmą kartą atrastas už nykštukinės galaktikos disko ribų besidriekiantis žvaigždžių vainikas. -
Rimvydas Janulis kartu su programos Visos Žemės teleskopas dalyviais įvairių šalių astronomais atrado planetą, nedideliu atstumu skriejančią aplink seną (buvusią milžine) žvaigždę V 391 Peg.
-
Paleisti pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai Žemės palydovai – Lituanica Sat‑1 ir LitSat‑1.