Lietuvos astronomijos istorijos laiko juosta

By fne
  • 1579

    Lietuvos astronomijos mokslo pradžia

    Lietuvos astronomijos mokslo pradžia
    Lietuvoje astronomijos mokslo pradžia sietina su Vilniaus universiteto įsteigimu 1579.
  • Seniausias rastas astronomijos paskaitų rankraštis

    Seniausias paskaitų rankraštis, kuriame yra ir astronomijos dalykų – L. Bojerio Matematika.
  • Išleista pirmoji Lietuvos tiksliųjų mokslų knyga

    Išleista pirmoji Lietuvos tiksliųjų mokslų knyga
    Jonas Mikalojus Rudamina Dusetiškis pirmąją Lietuvoje tiksliųjų mokslų knygą – Įžymios matematikos, optikos, geometrijos ir sferinės astronomijos teoremos ir uždaviniai (Illustriora theoremata et problemata mathematica ex opticis, geometria, astronomia sphaera elementari), kurioje buvo ir astronomijos skyrius.
  • Lietuvoje išleista pirmoji astronomijos knyga

    Lietuvoje išleista pirmoji astronomijos knyga
    Albertas Diblinskis išleido pirmąją astronomijos knygą -Astronomijos šimtinė (Centuria astronomica).
  • Vilniaus universitete įsteigta astronomijos observatorija

    Vilniaus universitete įsteigta astronomijos observatorija
    T. Žebrausko iniciatyva Vilniaus universitete įsteigta astronomijos observatorija.
  • Vilniaus universiteto observatorijoje pradėti astrofizikos tyrimai

    Nuo 1847 dirbti astronomijos observatorijoje buvo skiriami Pulkovo observatorijos astronomai, joje dirbę G. Sableris, M. Gusevas, P. Smyslovas, V. Bergas pradėjo astrofizikos tyrimus.
  • Pasinaudojus Schwerdo fotometrą pavyko nustatyti atmosferos pralaidumą

    Įsigytas unikalus prietaisas žvaigždžių ryškiui matuoti – vizualinis Schwerdo fotometras, kuriuo pavyko nustatyti atmosferos pralaidumą.
  • Vilniaus universiteto observatorijos gaisras

    Observatorijoje kilo gaisras, per kurį dauguma knygų ir prietaisų sudegė, Vilniaus universiteto observatorija buvo uždaryta negavus lėšų jai atstatyti; mokslinė veikla nutrūko.
  • Period: to

    Atkurtos palankios sąlygos astronomijos plėtrai

    Vilniuje 1919 atkūrus universitetą ir Kaune 1922 įkūrus Lietuvos universitetą, vėl susidarė palankios sąlygos astronomijos plėtrai, nes pasaulyje tuo laikotarpiu ypač paspartėjo astronomijos raida (sukurti žvaigždžių vidaus sandaros ir atmosferos teorijų pagrindai, išplėtoti mūsų Galaktikos ir kitų galaktikų tyrimai).
  • Lietuvos universitete įsteigta Astronomijos katedra

    Lietuvos universitete įsteigta Astronomijos katedra
  • Kaune įkurta astronomijos observatorija

    Kaune įkurta astronomijos observatorija
    1929 prie Kauno, Aleksote, buvo įkurta astronomijos observatorija ir sukonstruotas astrografas.
  • Astronomijos observatorija buvo perkelta iš Kauno į Vilnių

    1939 astronomijos observatorija buvo perkelta iš Kauno į Vilnių, bet darbus nutraukė II pasaulinis karas.
  • Pradėti sistemingi kintamųjų žvaigždžių fotometriniai matavimai

    1954 pradėti sistemingi kintamųjų žvaigždžių fotometriniai matavimai (A. Ažusienis, Vytautas Žitkevičius, A. Pučinskas ir kiti).
  • Pradėti žvaigždžių spiečių ir žvaigždžių spektrų fotografiniai tyrimai

    1959 – žvaigždžių spiečių ir žvaigždžių spektrų fotografiniai tyrimai, t. p. tarpžvaigždinės ekstinkcijos tyrimai.
  • Pradėti fotometrinių sistemų savybių tyrimai

    1962 pradėti fotometrinių sistemų savybių tyrimai (V. P. Straižys, A. Ažusienis).
  • Vilniuje įkurtas planetariumas

    Vilniuje įkurtas planetariumas
    Astronomijos ir gamtos mokslų žinioms skleisti 1962 Vilniuje įkurtas planetariumas.
  • Sukurta Vilniaus fotometrinė sistema

    1965 sukurta Vilniaus fotometrinė sistema (V. P. Straižys, K. Zdanavičius).
  • Pirmą kartą sėkmingi žvaigždžių matavimai naudojant Vilniaus fotometrinę sistemą

    Sėkmingi žvaigždžių matavimai naudojant Vilniaus fotometrinę sistemą pirmą kartą atlikti 1967 Krymo astrofizikos observatorijoje.
  • Baigta Molėtų observatorijos statyba

    Molėtų astronomijos observatorijos statyba baigta 1977
  • Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjo veikti visuomeninis astronomijos istorijos muziejus

    Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti visuomeninis astronomijos istorijos muziejus
  • Molėtų observatorijoje pradėti sistemingi astronominiai stebėjimai

    1982 pradėti sistemingi astronominiai stebėjimai Molėtų observatorijoje
  • Lietuvos etnokosmologijos muziejus

    Lietuvos etnokosmologijos muziejus
    Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjęs veikti visuomeninis astronomijos istorijos muziejus tapo Lietuvos etnokosmologijos muziejumi
  • Apibendrinus atliktus fotometrinius matavimus paskelbtas žvaigždžių katalogas.

    Apibendrinus atliktus fotometrinius matavimus 1993 paskelbtas 7500 žvaigždžių katalogas.
  • Lietuvos astronomai įsitraukė į programos Visos Žemės teleskopas darbus

    Nuo 1993 grupė Lietuvos astronomų (Romualdas Kalytis, Edmundas Ginutis Meištas, Rimvydas Janulis) įsitraukė į programos Visos Žemės teleskopas darbus.
  • Atlikti Paukščių Tako ir kitų galaktikų žvaigždžių cheminės sudėties tyrimai

    Nuo 1995 G. Tautvaišienė su užsienio astronomais atlieka spektrinius Paukščių Tako ir kitų galaktikų žvaigždžių cheminės sudėties tyrimus.
  • Atlikti Magelano debesų žvaigždžių spiečių ir raudonųjų milžinių savybių tyrimai

    Atlikti Magelano debesų žvaigždžių spiečių ir raudonųjų milžinių savybių tyrimai
    Nuo 1998 A. Kučinskas su įvairių šalių astronomais tiria Magelano debesų žvaigždžių spiečių ir raudonųjų milžinių savybes
  • Molėtų astronomijos observatorijoje pradėti mažųjų Saulės sistemos kūnų paieškos darbai

    Molėtų astronomijos observatorijoje pradėti mažųjų Saulės sistemos kūnų paieškos darbai
    Molėtų astronomijos observatorijoje pradėti mažųjų Saulės sistemos kūnų paieškos darbai – atrasta daugiau kaip 170 naujų asteroidų.
  • Pirmą kartą atrastas už Liūto A galaktikos disko ribų besidriekiantis žvaigždžių vainikas

    Pirmą kartą atrastas už Liūto A galaktikos disko ribų besidriekiantis žvaigždžių vainikas
    Analizuojant Liūto A (Leo A) galaktikos stebėjimų duomenis pirmą kartą atrastas už nykštukinės galaktikos disko ribų besidriekiantis žvaigždžių vainikas.
  • Atrasta planeta skriejanti aplink seną žvaigždę V 391 Peg

    Rimvydas Janulis kartu su programos Visos Žemės teleskopas dalyviais įvairių šalių astronomais atrado planetą, nedideliu atstumu skriejančią aplink seną (buvusią milžine) žvaigždę V 391 Peg.
  • Paleisti pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai Žemės palydovai

    Paleisti pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai Žemės palydovai
    Paleisti pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai Žemės palydovai – Lituanica Sat‑1 ir LitSat‑1.