istorija

Apuole

Mar 10, 853

Apuolė yra pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos vietovė. Tai buvo senovės kuršių žemių sostinė, ji minima vikingų sagose ir vėlesnėse kronikose. 853–854 m. Švedijos karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia, kurį gynė apie 15 000 karių (skaičiai perdėti) iš 5 sričių. Devintąją apgulties dieną prasidėjo derybos, apuoliečiai sidabru sumokėjo išpirką, davė 30 įkaitų ir pripažino švedų valdžią. XIII a. pradžioje Apuolė neteko gynybinės reikšm

Lietuvos vardas pirma kartą paminėtas

Mar 10, 1009

Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį. Tų pačių žinių (tik neminėdamas Lietuvos vardo) Titmaras Mezeburgietis datuoja 1009 m. vasario 14 d. Pastaroji data patikimesnė, nes Titmaras buvo Brunono giminaitis ir bendramokslis, bendravo su jo tėvu ir greičiausiai būtent jis parašė neišlikusią „Brunono darbų knygą“. Kadangi Lietuvos vardas į šaltinius pateko tarpininkaujant slavams (greičiausiai lenkams), nulėmė ir tą formą, ku

Kryžuočių ordinas

Mar 10, 1191

Popiežius Klemensas III 1191 m. vasario 6 d. bule ordiną patvirtino kaip Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae. 1196 m. kovo 5 d. Vokiečių ordinas Tamplierių ordino pavyzdžiu buvo pertvarkytas į riterių ordiną su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. Šiaurės Izraelyje). Popiežius Inocentas III šį pertvarkymą patvirtino 1199 m. vasario 19 d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino uždavinius įvardijo vokiečių riterių gynimą, ligonių gydymą ir kovą su katalikų bažnyčios pri

Mindaugas

Sep 12, 1200

Mindaugas (g. apie 1200 m. – 1263 m. rugsėjo 12 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236-1253 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253–1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. Istoriografijoje nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7–ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota hipotezė, anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta

Kalavijuočių ordinas

Mar 10, 1202

Kalavijuočių ordinas – riterių ordinas, įkurtas 1202 m. Rygoje vokiečių vyskupo Alberto (1199-1229) iniciatyva.[1] Ordino tikslas buvo ginklu skinti kelią krikščionybei etninėse šiaurės baltų ir finų (lyvių, estų) žemėse, nes ankstesnės taikios misijos ten baigėsi nesėkme. Pavadinimas kilęs nuo raudono kalavijo simbolio, žymėto ant balto riterių apsiausto. Oficialiai vadinosi Kristaus kariuomenės broliais (lot. Fratres militiae Christi). Juridiškai Ordinas buvo vyskupo vasalas. Ekspansiją kalav

Saulės mūšis

Aug 22, 1238

Saulės mūšis (Šiaulių mūšis) – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Mar 10, 1245

XIV a. Lietuvos valstybė žymiai sustiprėjo ir išsiplėtė. Mongolų-totorių bei kryžiuočių antpuolių akivaizdoje prie Lietuvos, kurioje iškilo Vytenis, ieškodami išsigelbėjimo jungėsi Baltarusijos kunigaikščiai, mainais gavę autonomiją. Lietuvą labiausiai sustiprino Gediminaičių dinastija XIV-XV a. Kunigaikštis Gediminas gana žymiai išplėtė Lietuvos teritoriją į rytus diplomatinėmis priemonėmis (daugiausiai ištekindamas dukras). Jo sūnus Algirdas toliau tęsė plėtrą karinėmis priemonėmis, prie to ta

Durbės mūšis

Jul 13, 1260

Durbės mūšis – žemaičių kariuomenės mūšis su Vokiečių ordino ir po sutriuškinimo 1236 m. Saulės mūšyje jo autonomine šaka tapusio Livonijos ordino kariuomene, įvykęs 1260 m. liepos 13 d. kuršių žemėje, prie Durbės ežero (dab. Durbės savivaldybė, Latvija), kurio metu žemaičiai ir iš Ordino kariuomenės persimetę kuršiai ir estai sumušė kryžiuočius.

Gediminas

Mar 10, 1275

Lietuvos metraščių legendinėje dalyje ir visoje ikimokslinėje LDK istoriografijoje Gediminas pristatomas kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio sūnus. Nuo XIX a. pabaigos istoriografijoje ilgai vyravo vienu Rygos miesto tarybos Gediminui rašytu laišku (jame Vytenis įvardytas kaip Gedimino „brolis ir pirmtakas“) grįsta nuomonė, kad Gediminas buvęs Vytenio brolis ir Butvydo sūnus (plg., pats Gediminas savo laiškuose Vytenį mini vien kaip savo „pirmtaką“). XX a. pab. keletas istorikų, besirem

Kęstutis

Mar 10, 1297

Kęstutis (apie 1297 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337(?) m. jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337(?) m. − taip pat Žemaičių, nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio Karijoto).

Jogaila

Mar 10, 1377

Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401), Rusijos valdovas ir tėvonis (Dux Magnus Lituanorum Russiaeque dominus et haerus naturalis) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. Jogailos atliktas Lietuvos krikštas, skirtingai nuo trumpalaikio krikščionybės periodo Mindaugo valdymo laikais buvo nebegrįžtamas, šalis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo pačiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiš

Lietuvos krikštas

Mar 10, 1387

Kadangi baltų gyvenamieji plotai driekėsi tarp miškų ir pelkių, atokiau nuo ankstyvųjų Europos centrų, bandymai pakrikštyti baltus prasidėjo palyginti vėlai. Patys pirmieji istoriniuose šaltinuose minimi bandymai – nesėkmingos Adalberto ir Brunono misijos prūsų žemėse X a. pab. – XI a. pr. XII a. pab. prasidėjus krikščioniškoms misijoms Latvijoje ir XIII a. Prūsijoje Lietuva išliko vienintelė krikščionybės nepaliesta baltų teritorija. Tačiau plečiantis Lietuvos valstybei į rytus ir susidūrus su

Žalgirio mūšis

Jul 15, 1410

Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino. Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Teutonų ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosi

Gedimino pilis

Mar 10, 1413

Aukštutinės pilies atsiradimą pasakoja graži legenda. Vieną kartą kunigaikštis Gediminas išvykęs medžioti apsistojo Šventaragio slėnyje. Užmigęs susapnavo nuostabų sapną – ant kalno Neries ir Vilnios upės santakoje stovi didžiulis geležinis vilkas ir staugia taip, lyg staugtų šimtas vilkų. Nubudęs kunigaikštis Gediminas klausė savo žynio Lizdeikos, ką sapnas galėtų reikšti. Lizdeika išpranašavo, kad jog ten, kur staugė vilkas, išaugs gražus ir didis miestas, o žinia apie jį pasklis visame pasaul

Trakų pilis

Mar 10, 1500

Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus

Katekizmas

Jan 8, 1547

Katekizmas – pirmoji išspausdinta lietuviška knyga. Išleista 1547 m. sausio 8 d. Autorius – Martynas Mažvydas. Pirmosios lietuviškos knygos išliko du egzemplioriai. Vienas saugomas Vilniaus universitete, kitas – Torunės universitete Lenkijoje. Leidimo išlaidas apmokėjo kunigaikščio iždas. Katekizmo tiražas buvo 200–300 egzempliorių. Nemaža tiražo dalis liko nerealizuota: pirmoji lietuviška knyga patekdavo į aukcionus XVII a. pabaigoje ir XVIII a. Taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Viena,

liublino unija

Mar 9, 1569

Grėsmė privertė Lietuvos bajorija sėsti prie derybų stalo.1569 m.vasarą Lietuvos ir Lenkijos atstovai,susirinkę Lenkijos mieste Liubline,patvirtino unijos aktą.Dokumentas skelbė,kad nuo šiol Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštytė yra nedalijimas VIENAS KŪNAS SU VIENA GALVA -valdovu.Valstybė pavadinta Abiejų tautų resbublika.Jis turėjo vieną bendrą valdovą ir seimą

Žygimanto Augustas

Mar 9, 1572

Motinos Bonos Sforzos rūpesčiu 1522 m. Žygimantas Augustas pripažintas Lietuvos sosto paveldėtoju. 1529 m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę didikus, o tėvui Žygimantui Senajam sutikus patvirtinti I Lietuvos statutą, dar labiau praplėtusį bajorijos teises, – Lietuvos seimas Žygimantą Augustą paskelbė didžiuoju kunigaikščiu, o netrukus jį karūnavo savo karaliumi ir lenkai (1530 m.). Tad jau tuomet buvo aišku, kas bus valdovas abejose valstybėse po tėvo mirties.

Vilniaus univirsitetas-svarbiausia lietuvos mokykla

Mar 9, 1579

Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, įkurtas 1579 m. XVI–XIX a. statytą Vilniaus universiteto kompleksą sudaro 16 pastatų ir 13 įvairaus dydžio kiemų. Senamiestyje esančiame centrinių rūmų komplekso ansambliui priklauso ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia. Universitetas yra Europos universitetų Magna Charta signataras, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos, tarptautinių Utrechto,

Sunkus baudžiauninkų gyvenimas

Mar 9, 1600

Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę kaimynai, įsikeitėliai ir vad. bandą (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę bernai (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai bajorams už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. veldamus; 1413 m. Horodlės privilegija įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldam

pirmas Abiejų Tautų Resbublikos padalijimas

Mar 9, 1772

Pasinaudodami kilusios anarhijos sustabymo pretekstu trys kaimynės monhijos Prūsija,Austrija, ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų resbublikos žemes.pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas 2-asis,kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose,kuriuosskyrė lenkų pamarys

Vilniaus katedra

Mar 9, 1782

šioje aikštėje stovėjo žemutinė pilis, kurią sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis ir gynybinis centras, arsenalas ir religinės institucijos. Katedros bokšto apatinė dalis – gotikos laikus menantis gynybinis bokštas. Už jo kadaise, ribodama pilies įtvirtinimus, tekėjo Vilnia. Nuo XIV a. pabaigos vakarinė kalno papėdės dalis priklausė Vilniaus vyskupui. Per 1831 m. sukilimą caro nurodymu pilių teritorijoje buvo įrengta antros kategorijos tvirtovė, apėmusi visą akimis aprėp

Antrasis Abiejų tautų padalijimas

Jan 23, 1793

Sutartį pasidalyti valstybės teritorijas sausio 23d.Pasirašė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas 2-asis ir Rusijos imperatorė Jekaterina2-oji.Po to Prūsijos kariuomenė užėmė Didžiają Lenkiją,o Rusijos kariuomenė -rytines Abiejų Tautų Resbublikos teritorija.
Rugpjūčio 17d. buvo sudarytas Abiejų tautų Resbublikos traktatas su Rusija'pagal kurį Rusijai atiteko Minsko,Kijevo,Braclavo ir podolės vaivadijos taip pat dalis Vilniaus

trečiasis Abiejų Tautų Resbublikos padalijimas

Mar 9, 1795

1795 m. įvykęs Lietuvos ir Lenkijos (ATR) padalijimas,visiems laikams sunaikinęs šią valstybę

Lietuvos klestėjimo laikai

Mar 9, 1799

Pro Vilniaus Žemutinės pilies vartus viena po kitos važiavo didikų ir dvariškų karietos.Nuo pat jaunystės puotos bei linksmą gyvenimo būdą mėgstantis didysis Lietuvos Kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas rengė pokylį.Koks aprangos,šukuosenų margumynas!

Napoleonas Lietuvoje

Jun 9, 1812

Lygiai prieš 200 metų milžiniška Napoleono armija peržygiavo per Lietuvoje per Lietuvą ir stipriai ją nusiaubė

Sukilimas prieš Rusija

Mar 9, 1831

Sunkus buvo Lietuvos gyvenimas Rusijos imperijoje. Tačiau visą 19 amžių mūsų krašto žmonės nepasidavė priespaudai. Vieni siekė išsivaduoti diplomatiniu būdu. Jie rašė prašymus,siūlymus carui ir jo valdininkams, kad tie suteiktų Lietuvai daugiau laisvių.Caras atmesdavo visus taikius siūlymus ir prašymus.kiti kovojo ginklu.1830-1831m. Lietuvoje ir Lenkijos vyko naujas sukilimas prieš Rusijos imperija

Prie draudžiamos knygos slaptoje mokykloje

Mar 9, 1863

Po pralaimėto 1863 m. sukilimo LIetuva išgyveno sunkius Rusijos priepaudas laikus.Tik ir buvo girdėti ;ištrėmė visą kaimą, aną sugavo į rekrūtus,iš to atėmė žemė .bet labiausiai kentėjo žmonės nuo naikinimo viską,kas lietuvška.1864m. uždrausta lietuviška spauda.nevalia buvo rašyti ir skaityti lietuviškai, leisti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis .Tik rusiškomis-graždanka.Uždarytos visos lietuviškos mokylos .valdžia naikino vienuolynus ir bažnyčias .

Maironis

Mar 16, 1873

Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m. 1883–1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m. 1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Mar 16, 1875

Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) devynių vaikų šeimoje. Tėvas Konstantinas Čiurlionis (1846–1914, gimė Guobiniuose) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą – Druskininkuose. Suorganizavo mišrųjį chorą, kuris atlikdavo keturbalses mišias ir giesmes. Chore giedojo sūnūs Petras ir Jonas, dažnai tėvui talkindavo kiti sūnūs Konstantinas ir Povilas. Choro repeticijos dažniausiai vykdavo Čiurlionių namuose. Motin

Pirmasis pasaulinis karas

Mar 10, 1915

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iki 1915 m. pabaigos Vokietija užėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją bei Kuršą. 1915 m. Rusijos kariuomenė patyrusi pralaimėjimą pradėjo trauktis iš Lietuvos. Pramonės įmonės nutraukė darbą, nes trūko žaliavų. Netrukus svarbesnės įmonės, valdžios įstaigos, vidurinės mokyklos buvo pradėtos evakuoti į Rusijos gilumą. Apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų patys pasitraukė drauge su kariuomene arba buvo jos prievarta išvaryti. Pabėgėliai lietuviai didelėmis kol

vasario 16

Mar 9, 1917

1917 rugsėjo 18-23 d. Jono Basanavičiaus vadovaujamoje Vilniaus konferencijoje išrinkta institucija,siekusi Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pirmininku išrinktas Antanas Smetona
Lietuvos taryba palaikė ryšius su lietuvių išeivių organizacijomis,organizavo lietuvių konferencijos berne ir stoholme

Lituanica

Mar 16, 1932

m. birželio 18 d, patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas už 3200 dolerių iš Polvokio oro uosto bendrovės Belankos (Bellanca) dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą Pacemaker, kuriuo S. Darius jau buvo skraidęs trejus metus. Kadangi lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų kurui, matavimo prietaisų, o tam trūko apie 3000 dolerių, kurių jiedu neturėjo. 1932 m. pasaulyje siautė ekonominė krizė, todėl visą skrydį finansuojančio mecenato neatsir

Antrasis pasaulinis karas

Aug 1, 1939

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinei Vokietijai užpuolus Lietuvos kaimynę Lenkiją. Lietuva paskelbė neutralitetą, nors Vokietija siūlė Lietuvai atsiimti iš Lenkijos Vilnių. Nors 1939 m. rugsėjo 17 d., paskelbus dalinę mobilizaciją, surinkta 100 000 karių, spalio 2 d. kariuomenė demobilizuota. Ribentropui atskridus į Maskvą, 1939 m. rugsėjo mėn. 28 d., SSRS ir Vokietija pasirašė naują susitarimą, kuriuo Lietuva, mainais už Lenkijos teritorijos dalį, buvo perleista

Nacių okupacinis režimas

May 22, 1941

1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su Sovietų Sąjunga. Tuo pat metu Lietuvoje LAF ir kitų patriotinių organizacijų narių pastangomis suorganizuotas sukilimas, suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė. 1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. Okupantai įsteigė teismus, prokuratūrą ir ypatinguosius teismus, kurie perėmė visas žydų ir

Lietuvos SSR

Mar 10, 1944

1944 m. pabaigoje sovietinė kariuomenė grįžo į Lietuvą. Iš Lietuvos kariuomenės, LLA, Šaulių organizacijų narių, LAF ir VLIK aktyvistų bei represuotų ir į SSRS ištremtų asmenų giminių susiformavo platus pasipriešinimas Raudonajai armijai bei komunistinei valdžiai. 1944 m. rugsėjį susirinko Aukščiausiosios Tarybos sesija, tačiau dėl aktyvaus partizaninio judėjimo Aukščiausiosios Tarybos antidemokratiniai rinkimai įvyko tik 1947 m. vasario mėn., o rinkimai į vietines tarybas – 1948 m. sausio mėn.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Mar 9, 1990

1990m. kovo 11d. Lietuvos Resbublikos Aukčioji Taryba pasirašė Lietuvos Valstybės nepriklausomybės atstatymo aktą,kuriame rašoma,kad atstatomas 1940m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė