-
4000 BCE
Saulės kalendorius
Egiptiečiai sudarė saulės kalendorių ir gana tiksliai nustatė metų trukmę. Saulės kalendoriaus pranašumas prieš mėnulio kalendorių yra tame, kad pirmasis koreliuoja su metų laikais. -
721 BCE
Mėnulio užtemimas
Babilonijoje 721 m. pr. m. e. aprašytas mėnulio užtemimas, iš ten iki mūsų laikų išlikęs paros dalijimas į 24 valandas. Mėnulio užtemimas įvyksta kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja taip, kad Žemė meta šešėlį ant Mėnulio. -
400 BCE
Žemė yra rutulys
IV amžiuje pr. m. e. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulėvaizdį apie plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus. Jis nustatė, kad Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje, o aplink ją skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės ir planetos. -
1579
Astronomija Lietuvoje
Astronomija, kaip mokslas, Lietuvoje pradėtas plėtoti įkūrus Vilniaus universitetą 1579 m. -
Teleskopas
Astronomijos raida paspartėjo 1609 m. išradus teleskopą. Teleskopą išrado Galilėjas. Galilėjas Galilėjus savo darbo teleskopu stebėjo Saulę, Mėnulį, Venerą, Jupiterį ir kitus dangaus kūnus. -
Planetos judėjimo dėsnis
XVII a. pradžioje J. Kepleris atrado planetų judėjimo dėsnius. -
Traukos dėsnis
1687 m. I. Niutonas suformulavo visuotinės traukos dėsnį. Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga -
Period: to
Vilniaus universiteto observatorija
Įkurta 1753 m. kuri ypač suklestėjo ir išgarsėjo pasaulyje, kai jai 1764-1806 m. vadovavo Martynas Počobutas. -
Veneros atmosferos aptikimas
M. Lomonosovas aptiko, kad Venera turi atmosferą. Atmosfera tai dujų sluoksnis, supantis pakankamos masės kosminį kūną. -
Uranas
V. Heršelis atrado Urano planetą. Uranas yra pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo Urano vardu. -
Molėtų observatorija
1969 m. įkurta mokslo akademijos observatorija, atsivėrė naujos perspektyvos astronomijos plėtotei Lietuvoje. -
Astronomų sąjunga
1995 m. įkurta Lietuvos astronomų sąjunga.