Ką ir kaip tiria astronomija

Saulės kalendorius

3000 BCE

3000m. Iki Kr. Saulės kalendorius sudarytas gana tiksliai nustatyta metų trukmė.

Pirmasis mėnulio užtemimas

721 BCE

Babilonijoje 721 m. pr. Kr. aprašytas mėnulio užtemimas, išlikęs paros dalijimasis į 24 valandas.

Geocentrinis Pasaulio sistemos modelis

140

Apie 140 m. graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemajas, apibendrinęs senojo pasaulio astronomijos žinias, pateikė geocentrinės pasaulio sistemos modelį, pagal kurį Visatos centras yra nejudanti Žemė, o aplink ją skrieja visi dangaus šviesuliai.

Pirmasis teleskopas

1609

1609m. Galilėjas Galilėjus išrado teleskopą.

Paukščių takas

1610

Galilėjus pamatė, kad Taką sudaro nesuskaičiuojama galybė žvaigždžių.

Astronominių tyrimų paiskaitų dėstymas Lietuvoje

1627

T. Rastoga Vilniaus universiteto fizikos kurso paskaitose jau dėstė apie atradimus, kuriuos 1609–10 padarė G. Galilėjus tyrinėdamas dangų savo sukonstruotu teleskopu.

Stebimi dangaus kūnai Lietuvoje

1632

Vilniaus universiteto profesorius O. Krügeris su studentais dangaus šviesulius stebėjo pro teleskopą.

Traukos dėsnis

1687

Niutonas suformulavo visuotinės traukos dėsnį.

Lietuvoje stebimas Merkurijus

1753

Viena iš pirmųjų įkurtos Vilniaus iniversiteto observatorijos stebimų objektų Merkurijus.

Urano planetos atradimas

1781

Viliamas Heršelis atrado Urano planetą

Cereros atradimas

1801

Cereroa atrasta ir pusę amžiaus laikyta planeta, paskui priskirta asteroidams.

Lietuvoje tirinėjimas Merkurijus

1805

Martyno Počobuto gauti Merkurijaus stebėjimo duomenis būdavo siunčiami į Prancūziją, orbitos elementams patikslinti.

Plutono orbita

1915

JAV astronomas Persivalis Lovelis apskaičiavo Plutono orbitą.

Įkurta astronomijos katedra Kaune

1922

Kaune įsteigus Vytauto Didžiojo universitetą, įkurta Astronomijos katedra bei observatorija.

Nustatytas žvaigždynų kiekis

1925

Tarptautinės astronomų sąjungos nutarimu dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus.

Plutono atradimas

1930

Plutoną atrado fotografiniu būdu JAV astronomas Klaidas Tombas.

Žvaigždynų egzistavimas

1953

Edvinas Hbelis įrodė, kad be mūsų galaktikos, Visatoje yra daugybė panašių žvaigždžių sistemų

Fotometriniai tyrimai Lietuvoje

1954

Pradėti sistemingi kintamųjų žvaigždžių fotometriniai matavimai

Pirmieji kosminiai skrydžiai

1961

Prasidėjo pilotuojami kosminiai skrydžiai, imta skraidinti specialiai parengtus žmones.

Molėtų observartorijos veiklos pradžia

1969

Pradėjo veikti 25 cm, o 1974 – 63 cm teleskopai, 1975 įsigytas 35/51 cm Maksutovo sistemos teleskopas

Žmonės mėnulyje

1969

Pirmieji žmonės nusileidę mėnulyje iš JAV Nilas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas.

Didžiausias gamtinis palydovas aplink Plutoną

1978

Atrastas didžiausias gamtinis palydovas skriejas aplink Plutoną - Charonas. Jis vos perpus mažesnis už pačią planetą.

Erdvėlaivis IRAS

1983

1983m. erdvėlaivis IRAS (Infrared Astronomical Satellite) visą dangų nuskenavo infraraudonojoje spektro srityje (bangų ilgiai 10–100 µm) ir nustatė tarpžvaigždinių dulkių pasiskirstymą Galaktikoje bei atrado daug užgalaktinių spinduliuotės šaltinių.

Paleistas erdvėlaivis ROSAT

1990

1990m. paleistas erdvėlaivis ROSAT (Röntgen Satellite) – užregistravo apie 60 000 rentgeno šaltinių.

Erdvėlaivis COBE

1992

Erdvėlaivis COBE (Cosmic Background Explorer) 1992m. nuskenavo visą dangų mikrobangų diapazone.

Išmatuota dujų judėjimo greitis aplink galaktikos centrą

1994

1994 m.Hubble’io kosminiu teleskopu (HST) išmatuotas dujų, besisukančių aplink elipsinės galaktikos M87 centrą, judėjimo greitis

Lietuvos astronomų sąjunga

1995

1995m. įkurta Lietuvos astronomų sąjunga.

Atrastos rudosios nykštukinės planetos

1995

1995m. atrastos rudosios nykštukės ir planetos, besisukančios apie kitas žvaigždes (pirmoji atrasta – apie 51 Pegasi).

Paleistas erdvėlaivis ISO

1995

1995m. paleistas erdvėlaivis ISO (Infrared Space Observatory) papildė IRAS gautus duomenis didelės skiriamosios gebos dangaus nuotraukomis infraraudonojoje spektro srityje.

Eridė

2003

Atrasta nykštukinė planeta -Eridė. Manoma, kad ji didenio skersmens nei Plutonas.

Atrasta Haumėja

2004

Atrasta Haumėjo pleneta.

Makemakės atradimas

2005

Trečia pagal dydį nykštukinė planeta - Makemakė.

Plutono, kaip nykštukinės planetos pripažinimas

2006

Iki 2006 m. Plutonas buvo laikomas devintąja Saulės sitemos planeta. Tai didžiausia žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta.

Patvirtintas nykštukinių planetų skaičius

2008

Patvirtintos penkios nykštukinės planetos: Plutoas, Cerena, Eridė, Haumėja, Makemakė.

Paleisti pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai Žemės palydovai

2014

2014m. paleisti pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai Žemės palydovai – Lituanica Sat‑1 ir LitSat‑1.