-
oro baliono istorija
1782 m. gruodžio 14 d. 3 m3 balionas pakyla virš Vidalono gamyklos Anone mieste (Annonay. Prancūzija). Kad išgautų šilumą broliai Mongolfje degino drėgnus šiaudus, sumaišytus su vilna ir popieriumi.
1783 m. balandžio 25 d. į 400 m aukštį pakyla 800 m3 balionas -
oro balionas
1783 m. lapkričio 21 d. broliai Mongolfje sėkmingai atliko skrydį lengvesniu už orą balionu. Oro balionai galėjo skristi tik pavėjui, dėl to XIX a. pradžioje imti konstruoti valdomi oro balionai - dirižabliai. Pirmieji oro balionai, kuriais nuolat skraidyta buvo sukurti brazilų aviacijos pionieriaus Alberto Santos-Dumont, kuris sujungė pailgos formos balioną su vidaus degimo varikliu. -
Pasiekimai ir netektys
1783 m. gruodžio 1 d. profesorius Šarlis ir Roberas pakilo vandeniliu pripildytu balionu. Juos stebėjo 400 000 žiūrovų. Pakilę Paryžiuje, po dviejų valandų skrydžio nusileido Nesle La Valė. Šarlis išlaipino savo bendrakeleivį ir vėl pasikėlė į 3 000 metrų aukštį, Šarlio dujinis balionas buvo beveik tobulas: baliono apvalkalas dengtas laku, apvalkalą gaubė tinklas, krepšys pintas iš vytelių, buvo apendiksas dujoms pripildyti, vožtuvas, balastas ir inkaras. Krepšyje turėjo netgi barometrą -
nuo 1903 iki 1998
-
Raitai pakilo
1903 m. gruodžio 17 d. broliai Raitai atliko pirmąjį sėkmingą skrydį sunkesniu nei oras skraidymo aparatu, tačiau jų lėktuvas negalėjo nuskristi didesnių atstumų dėl valdymo problemų. -
Lektuvai
1907 m. lėktuvams pritaikyti ratai, 1911 m. italai Libijoje pradėjo aviaciją naudoti kariniais tikslais kovodami prieš turkus. 1919 m. pirmą kartą sėkmingai lėktuvu perskristas Atlanto vandenynas. 1933 m. pirmą kartą lėktuvu apskrietas pasaulis. 1939 m. panaudotas pirmasis reaktyvinis lėktuvas, nuo 1914 m. naudojami naikintuvai. -
Raketų nešėjų istorija
Kalbant apie kosminės eros pradžią pirmiausia reikia paminėti raketų nešėjų istoriją – nes tik jų dėka atsirado galimybė nugalėti Žemės trauką. Kosminių raketų epocha prasidėjo 1942 m. spalio 3 d. mažame Baltijos jūros pusiasalyje prie šiaurinių Vokietijos krantų. Ten, Pėnemiundės poligone, nacių Vokietija pirmąkart sėkmingai išbandė artilerijos raketą A-4, vėliau pavadintą V-2. Degančių dujų stulpo stumiama raketa pasiekė beveik 5,5 tūkst. kilometrų per valandą greitį, p -
JAV
1955 m. liepos 29 d. JAV prezidentas Dvaitas Eizenhoveris per savo atstovą spaudai paskelbė, jog artimiausiu metu ketina paleisti dirbtinį žemės palydovą. -
partija
Po savaitės, 1955 m. rugpjūčio 8 d., Tarybų sąjungos Komunistų partijos centro komiteto prezidiumas pritarė dirbtinio žemės palydovo kūrimo idėjai. -
Pirmasis palydovas
Pirmasis dirbtinis žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą buvo sovietų palydovas „Sputnik 1“ (rusiškai „Спутник-1”, kitaip ПС-1 – “Простейший Спутник-1”, liet. “paprasčiausias palydovas”). Šiuo palydovu buvo nustatytas žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai. „Sputnik 1“ tapo Tarybų Sąjungos „Sputnik“ programos pradininku, jo paleidimas paskatino vadinamąsias Kosmoso varžybas Šaltojo karo laikotarpiu. Šį mėnesį Rusija -
Suo Laika
1957 metų lapkričio 3 dieną pakilo antrasis Sovietų palydovas – biologinis palydovas - su baltai-juodu kiemsargiu šunimi Laika. Regeneracijos ir termoreguliacijos sistemos kabinoje palaikė reikiamus dydžius, o deguonies ir maisto atsargos leido atlikti ilgus mokslinius eksperimentus. Būtent šio skrydžio metu ir užgimė naujas mokslas – kosminė biologija. Gauti rezultatai priartino ir žmogaus skrydį. Be biologinių tyrimų buvo atliekami kosminių spindulių, Saulės spinduliavimo tyrimai bei nustatoma
